Arbitražinis Susitarimas (Lietuva)

Atnaujinta 2026 m. rugpjūčio 11 d.

Arbitražinis susitarimas nėra puošni sąlyga sutarties gale. Tai šalių sprendimas ginčą pašalinti iš bendrųjų teismų ir patikėti jį vienam ar keliems patiems pasirinktiems arbitrams, pagal procedūrą, kurią šalys iš anksto nustato pačios.

Šis šablonas pakeičia originalų puslapį, kuriame nebuvo nieko daugiau nei pavadinimas. Jis sukurtas aplink tai, ko arbitražinis susitarimas Lietuvoje iš tikrųjų reikalauja: aiškų teisinio santykio, iš kurio ginčas gali kilti, aprašymą, ir tikslų supratimą apie tai, kada darbo ir vartotojų ginčai gali, o kada negali būti sprendžiami arbitraže.

Užpildyta 4 iš 10 laukelių

Bakstelėkite pažymėtą laukelį dokumente žemiau ir rašykite tiesiai jame.Nemokamai — be registracijos ir be vandens ženklo

Pasirinkite versiją

Arbitražinis Susitarimas

Pirmoji šalis:
Antroji šalis:
Data:

1. Objektas

Šalys susitaria perduoti arbitražui kiekvieną ginčą, kylantį iš šio teisinio santykio:

Šis susitarimas susijęs su įprastu komerciniu ar civiliniu ginču, kuriam netaikoma darbo ir vartotojų ginčų išimtis.

2. Arbitražo Teismas

Ginčą nagrinės vienas arbitras.

Paskyrimo būdas:

3. Procesas

Vieta:
Kalba:
Taikoma teisė:

Pirmoji šalis

Data:

Antroji šalis

Data:

Viena bendra taisyklė darbo ir vartotojų ginčams, ne dvi atskiros

Ginčai, kylantys iš darbo ir vartotojų sutarčių, negali būti perduodami arbitražui, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai ginčas jau kilo. Skirtingai nuo daugelio kitų šios serijos šalių, kurios darbo ir vartotojų ginčams taiko atskiras, skirtingas taisykles, Lietuvos teisė sujungia abi kategorijas į vieną bendrą taisyklę, pagrįstą arbitražinio susitarimo sudarymo laiku, ne jo forma.

Tai reiškia, kad iš anksto, prieš ginčo kilimą, sudaryta arbitražinė sąlyga darbo ar vartotojų sutartyje negalioja tų ginčų atžvilgiu — bet ta pati arbitražinė sąlyga tampa galiojanti, jei šalys ją sudaro jau po to, kai konkretus ginčas kilo.

Arbitražinės sąlygos savarankiškumas nuo pagrindinės sutarties

Komercinis arbitražas yra komercinio ginčo sprendimo būdas, kai šalys, susitarimo pagrindu, kreipiasi arba įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu ar įstatymu paskirtą arbitrą (arbitrus), kurio sprendimas ginčo šalims yra privalomas. Fiziniai asmenys taip pat gali bylinėtis arbitraže, jei ginčo sritis patenka į arbitražo kompetenciją.

Įstatymas nustato arbitražinio susitarimo formos ir turinio reikalavimus, arbitražo teismo sudarymo ir jo kompetencijos tvarką, taip pat nuostatas dėl arbitražo sprendimo panaikinimo ir užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje.

Sąlygų Apžvalga

Teisinis santykis
Tikslus sutarties ar santykio, iš kurio ginčas gali kilti, aprašymas.
Ginčo rūšis
Ar ginčas gali būti susijęs su darbo ar vartotojų sutartimi, ir kada arbitražinis susitarimas buvo sudarytas.
Arbitrų skaičius
Vienas arbitras ar trijų arbitrų komisija, su aiškiu paskyrimo mechanizmu.
Vieta, kalba ir taikoma teisė
Proceso vieta, proceso kalba ir teisė, taikoma ginčo esmei.
Savarankiškumas
Nuoroda, kad arbitražinė sąlyga yra savarankiška nuo pagrindinės sutarties.

Kaip turėtų būti sudarytas šis susitarimas

Šio susitarimo galiojimas darbo ir vartotojų ginčams lemiamai priklauso nuo to, kada jis buvo sudarytas — prieš ginčo kilimą ar po jo.

  • Nesudarykite iš anksto arbitražinio susitarimo darbo ar vartotojų ginčams

    Ginčai, kylantys iš darbo ir vartotojų sutarčių, negali būti perduodami arbitražui, išskyrus atvejus, kai susitarimas sudarytas po ginčo kilimo.

    Komercinio arbitražo įstatymas
  • Sudarykite susitarimą po ginčo kilimo, jei norite arbitražo darbo ar vartotojų byloje

    Toks susitarimas galioja, jei sudarytas jau kilus konkrečiam ginčui, kitaip nei iš anksto sudaryta bendra arbitražinė sąlyga.

  • Traktuokite arbitražinę sąlygą kaip savarankišką susitarimą

    Pagrindinės sutarties negaliojimas nebūtinai reiškia, kad ir arbitražinė sąlyga negalioja.

  • Nustatykite aiškiai arbitrų skaičių ir paskyrimą

    Vienas arbitras ar trijų arbitrų komisija, su nedviprasmišku paskyrimo mechanizmu.

Kaip naudoti šį arbitražinį susitarimą

  1. Aprašyti teisinį santykį. Nurodykite tiksliai sutartį ar santykį, iš kurio ginčas gali kilti.
  2. Nustatyti ginčo rūšį. Patikrinkite, ar ginčas gali būti susijęs su darbo ar vartotojų sutartimi.
  3. Pasirinkti arbitrų skaičių. Nustatykite vieną arbitrą ar trijų arbitrų komisiją ir paskyrimo būdą.
  4. Nustatyti vietą, kalbą ir taikomą teisę. Nurodykite proceso vietą, kalbą ir taikomą teisę.
  5. Pasirašyti ir išsaugoti egzempliorių. Abi šalys pasirašo susitarimą.

Dažnai Užduodami Klausimai

Ar darbo ir vartotojų ginčai gali būti sprendžiami arbitraže Lietuvoje?

Ne iš anksto sudarytu susitarimu. Toks susitarimas galioja tik jei sudarytas po to, kai konkretus ginčas jau kilo.

Kodėl Lietuva sujungia darbo ir vartotojų ginčus į vieną taisyklę?

Tai teisinės technikos pasirinkimas, pagrįstas susitarimo sudarymo laiku, ne jo forma — kitaip nei daugelis kitų šios serijos šalių, taikančių atskiras taisykles.

Ar arbitražinės sąlygos negaliojimas priklauso nuo pagrindinės sutarties negaliojimo?

Ne automatiškai. Arbitražinė sąlyga laikoma savarankišku susitarimu, atskirtu nuo kitų sutarties sąlygų.

Gali fiziniai asmenys bylinėtis arbitraže?

Taip, jei ginčo sritis patenka į arbitražo kompetenciją ir nėra vienas iš įstatymu numatytų atvejų, kuriems arbitražinis susitarimas negalimas.

Kuris įstatymas reglamentuoja arbitražą Lietuvoje?

Komercinio arbitražo įstatymas.

Susiję pavyzdžiai

Atsakomybės apribojimas

Šis šablonas ir šis vadovas yra skirti tik bendrai informacijai ir nėra teisinė konsultacija. Konkretaus arbitražinio susitarimo galiojimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir turėtų būti įvertintas specialisto prieš pasirašymą.